- šliktas
- 1 šlìktas sm. sing. (2) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Kv, Yl, Lš, Lzd, Mrj, Vrb, Slv, Stak, Rgv, Ktk, Ds, Svn, Sb; R311, MŽ416, N, M, L žr. šlichtas: Šliktas geriausis iš vyšnių sakų J. Šliktas ėda audeklą, kad neišmazgosi J. Su nytims be šlìkto niekaip nepaausi Lkš. Šliktu šliktuoja gijas, kad būtų tvirtesnės Pš.
Dictionary of the Lithuanian Language.